Varno Nago Stalas

Dži nusijuokė.
-Nu tu irgi neblogai atrodai. Tai senai jau čia atvykęs?-paklausė

-Ne.Gal prieš kokias kelias savaites.Žalias taip sakant aš dar čia,-nusijuokė.
-O kaip tau besiseka?Kaip tavo tėvai?

((spėju kad aš vampyrė nežinai... :D))
-Aš ir galvoju, kodėl anksčiau nepastebėjau tavęs.-nusijuokė
-Na aš kaip visada, tik šįkart nusprendžiau ilgesniam laikui vienoj vietoj pabūt. Tėvai tai jau mirę, po to nutikimo jie nenorėjo manęs matyt, tiksliau netgi bijojo. Dar gana ilgai išgyveno nors mažai su jais mačiaus,- gūžtelėjo - O tavo tėvas kaip gyvena?

((aš žinau Efronas ne :DD))
David nepagavo apie ką šneka Džiovita.
-Po kokio nutikimo?Aš čia turbūt kažko nežinau,-jis pakraipė galvą.
-Mano tėvas...Na neblogai,bet vis dar liūdi dėl motinos mirties.

Susiraukė:
-Tu ką rimtai nežinai kad aš vampyrė?-keistai kilstelėjo antakį
-O dėl tėvo tai užjaučiu,-gūžtelėjo nes nelabai žinojo kaip guost reikia.

David išsižiojo.
-Vamp...vamp...vampyrė?Bet kada?

Erina pasirodė valgykloje. Žmogelių buvo nedaug, tad greitai pamatė pažystamus asmenis. Ar tiksliau jų nugaras. Mergina greitai nuliuoksėjo prie vaikino ir merginos tempdama už savęs lagaminą. Ji greitai atsidūrė prie jų ir sušuko:
-Sveikučiai!

Džiovita giliai atsiduso:
-Kai bendravau su vienu vaikinu, tada nesupratau jog jis vampyras, sugalvojau su juo susitikt, na ir...visas mano žmogaus gyvenimas tuo ir baigėsi, dar kurį laiką su juo pabuvau o paskui nužudžiau. Po to tėvai manęs nenorėjo matyt tiesiog galvojo kad miriau nes nenorėjo pripažint kad jų dukra gali būti kraugerė vampyrė- prisipažino nors tikrai nepasakojo šios istorijos kiekvienam sutiktajam.-Ir atsiprašau jei išgąsdinau, bet aš puolu tik tada jei pati to noriu,-nejaukiai pasimuisčiusi Dži pamatė link jų artėjančią Erinne.
-Sveika,-pasisveikino išgirdusi pažįstamą balsą.

Erina šyptelėjo, kad neapsiriko. Tai buvo Džiovinta ir Deividas. Švilpynės prefektė ir Varnonago mokinys. Erina priėjo prie Dži ir apkabino seniai bematytą draugę.
-Pasiilgau, kaip sekėsi, kol manęs nebuvo?-Iš kart paklausė.

Kiek susiraukė kai ją apkabino, nebuvo pratus prie šiltų apsikabinimų. Ta pati sena Erinne pagalvojo.
-Kaip visada, Hogvartsas tikra nuobodybė, jokių linksmybių,-gūžtelėjo Dži -O tu ko užtrukai taip, ką gero nuveikei?-paklausė

David nusipurtė kai Dži pasakė,kad nužudė savo vaikiną.Tada jis pamatė Eriną.
-Sveika.

-Taip ir maniau, kad pasakysi.-Sukikeno, nes ji dar gerai atsimena senąją Dži.-Matai, pas pussesere užsibuvau, o šiaip nieko gero nenutiko, tik va labai gražiai suknelę nusipirkau.-Erina nusijuokė, nes na, ji tikra drabužių vergė. Užaugo mergiotė turtingoje šeimoje, todėl pasipuošti mėgėja tapo. Tada E. atsisuko į Deividą:
-O kaip tau sekas?-Šyptelėjo.

Turbūt vienas iš tų nedaugelio dalykų kuo jos su Erinna buvo panašios tai yra jog, dievino visokius niekučius gražius rūbus ir panašiai, nors Dži ir nebuvo tokia priklausoma nuo jų kaip E.
-Tai vėl prie senų įpročių grįžti?-nusijuokė

-Kaip matai.-Erina nusijuokė-Galėsiu vėliau parodyti, bet va... Aš vėl savam amplua.-Kiek patylėjusi tarė-Vėl pamiršau kambario slaptažodį.-E. nuleido galvą.

David išsišiepė.
-Man tai labai gerai.Va Dži po tiek metų sutikau,o dar tu čia atsiradai,-Vaikinas pagriebė Eriną už liemens ir pasisodino sau ant kelių.

Erina greitai atsidūrė Deividui ant kelių. Ji išsišiepė ir sutaršė vaikinukui plaukus:
-Džiaugiuosi, kad tau viskas gerai.-Šyptelėjo mergina visa laiminga.

David papurtė galvą ir tarė:
-O tu vis dar nepamiršai seno įpročio taršyti man plaukus,-jis nusijuokė.

Erina išsišiepė kaip mėnuliukas. Pasiilgo ji jo. Todėl nieko nelaukusi priglaudė savo galvą jam prie krutinės ir laiminga atsiduso:
-Seniai taip besijaučiau.

Žvilgtelėjo į tuos du. Miela porelė, kažkada ir Dži atrodė taip kaip Erinna sėdėjo vaikinui ant kelių įraudusiais skruostais ir niekas aplinkui nerūpėjo. Tačiau nebe dabar, ne po to kuo ji tapo.
-Tai gal aš leisiu jums vieniem pabūt..

-Dži, tu dar vis prefektė, ane?-Atsipeikėjusi tarė Erina Džiovintai.

-Na taip prefektė,-kiek susiraukė -O kas yra?

-Man kažkodėl atrodo, kad turi žinoto ir visų koledžų slaptažiodžius, nes matai... Pamiršau slaptažodį.

-Deja bet nežinau, prefektam buvo pasakyti tik jų koledžo slaptažodžiai,-gūžtelėjo.
-Tačiau jai neprisimeni paklausk Sonatos ar Ericko jie prie mokytojų stalo,-tarė Dži ir parodė kur jie sėdi.

-Bet kaip atrodys?-Iškart kvailai pasijutusi paklausė Džiovintos.-Aš jau įsivaizduoju kaip Sonata atsakys "Jau ketvirtus metus mokaisi Hogvarste, o slaptažodį užmiršti kiekvieną vasarą"

David nieko nesakė tik klausėsi ką šnekėjo merginos tada atsiminė vieną dalyką.
Blyn taigi ir aš nežinau savo koledžo kambario slaptažodžio...O žmogau..