Staliukai

.

Kaip visada, vos gavusi proga apsilankyti šioje ledainėje Bri niekada jos nepraleidžia. Užsiėmusi savo mylimiausią vietą prie staliuko su vaizdu į gatvę užsisako mėtinių ledų ir laukia kol bus pristatytas jos užsakymas.

Vos pasukus staliukų link jos žvilgsnis užkliūva už tos pačios kalės iš lazdelių parduotuvės. Nusprendusi ją ignorint atsisėda prie stalelio netoli jos

Pastebėjusi kad ta mergina atsisėdo prie jos staliuko Dži lėtai kilstelėjo galva. Pirma mintis buvo jog ji vėl ieško problemų, išgirdusi jos "nuoširdų" pasisveikinima ji tik šaltai atsakė
-Mmm sveika, nebeturi ko daugiau erzinti?- karčiai šyptelėjo. Kažkodėl jai atrodė kad nors ta pana sėdinti priešais ją turi baisų charakterį jos galėtų visai gerai sutarti.
- Gal nori bent jau pasakyt kas esi?-pridūrė nutarusi elgtis su ja ne kaip su šiukšle.

Kadangi Bri labai tvirtai tikėjosi, kad ta mergina vos ne šoks jai ant galvos, truputi nusivylė jos ramumu, bet tai suteikė merginai progą suikurti šaunių draugų būrį, kurie kaip ir ji pati, nemėgtų laikytis taisyklių.
- Ne, tikriausiai pasirodei kaip mergina kuri tiesiog prašyte prašosi užgauliuojimų, - pasakė tiesiai į akis, bet tuo pat metu šyptelėjo, leisdama merginai suprasti, kad ji visai nesiruošia kačių peštynėms ir visas šis reikalas jai labiau primena komediją, nei rimtą apsižodžiavimą. Na, taip sakant, Bri traukė nepažįstamąją per dantį.
- Brianna, - tarstelėjo savo vardą. - O kas pati tokia būsi? - pasakė ir sulaukusi savo mėtinių ledų ėmė juos lėtai valgyti.
- Esi čia pirmą kartą? Mat ši vieta ne šiaip sau vadinama ledaine. Čia ateinama pavalgyti ledų, - pasakė ir kilstelėjo savo ledų porciją, bet tuoj pat pati prajuko nuo savo pasakytų žodžių.

Dži niekada nemėgo kai kiti ją erzina tačiau brianna jai labiau priminė įkyrų vabzdy kuris savo kalbomis bando atkreipti jos dėmesį ir išprovokuoti
-Galėčiau pasakyti malonu susipažinti, tačiau nemanau kad verta. Aš Džiovita, trumpiau tiesiog dži- Tarė ir šyptelėjo puse lūpu. Manau šį kartą reiktu pabandyti su Bri susibendrauti o ne iščiulpti jos krauja ir palikti gulėti kur nors kampe.(nors ta mintis buvo baisiai viliojani) mintyse svarstė Dži.o kaip tik tuo metu užduotas Briannos klausimas ja tik dar labiau prajuokino.
-Rimtai? Galvojau kad tu protingesnė, na bet kaip sakoma išvaizda būna apgaulinga- tarė Džiovita ir krestelėjo galva atmesdama ilgus plaukus už nugaros.

Bri matė, kad Dži tikriausiai nori jos atsikratyti, bet merginai buvo labai smagu ją erzinti, todėl ši net nemanė trauktis.
- Taip, tikrai neverta. Tokią pažintį tikriausiai susapnuočiau savo baisiausiame košmare. Ak, palauk. Aš nesapnuoju košmarų, - nusijuokė ji dar kartelį ir kažkoks už kelių staliukų sėdintis žmogus į ją sušnairavo, bet ji tik parodė jam vidurinį pirštą, o tas nelaimingas nusisuko. Mergina liko patenkinta.
Nelabai supratusi ką būtent norėjo pasakyti Dži su ta išvaizda ir protingumu, Bri vis dėl to neieškojo žodžių kišenėje ir tiesiog atkirto.
- Žinai, iš išvaizdos atrodai miela, bet vidus tikrai papuvęs, - suraukusi nosį suvaidino, kad moja ranka dvokiantį orą ir po to prunštelėjo.

Briannos elgesys ją tik juokino tačiau kuo toliau tuo su ja atrodė linksmiau.
-Žinai tą pati galėčiau pasakyti apie tave-nusijuokė.-Tu atrodai tokia paprastutė, nors ištiesų tikra žiežula.Tai dar atleistina man. Juk savaime suprantama kad vampyrė negalėtu būti miela. Bet tu? Galėtum susirast koki miela drauga ir per dienas seilėtis prie televizoriaus ekrano.-tarė nelabai draugiškai. Kažkodėl jai visada tai kliūdavo. Galbūt todėl nes Dži žinojo kad visąlaik liks viena dėl tos nelemtos prigimties, tiksliau tai galima pavadinti net ir prakeiksmu, juk niekas savo noru nenorėtu būti vampyru. Tuo labiau bendrauti su tokiu asmeniu. Bet šiuo metu ji jau buvo susitaikiusi su savimi, taigi stengėsi mėgautis tuo ką turi.
-Spėju tokia mergytė kaip tu, tai yra dar viena princesė iš turtingų tėvelių šeimos?- nusijuokė Dži ir nusisuko išgirdusi kaip pradėjo šnypšti jos nauja katė.

Šitie žodžiai nejuokais papiktino Bri. Maža mergytė? Prie televizoriaus? Princesė iš turtingų tėvelių šeimos?
- Tai, kad tu esi vampyrė, nepadaro tavęs bloga. Žmonių yra visokių. Tiesą sakant, ne tu viena šioje skylėje turi keistą gebėjimą. Aš esu šnypštūnė. Žinai ką daro žmonės sužinoję, kad aš tokia? Geriausiu atveju gatvėje pereina į kitą jos pusę. Kiti žmonės bando prieš mane apsiginti kaišiodami amuletus ir kitokius niekus, galbūt todėl aš niekada nabuvau maža miela mergytė, kuri per dienas seilėtusi dėl gražių berniukų ir naujų suknučių. Beje, nelaikyk mane nusmurgusia žiobare, nes aš esu tikra Salazaro Klastuolio palikuonė, daro tau tai įspūdi ar ne, man visai neįdomu. Bet aš esu iš grynakraujų šeimos, todėl niekada neleisiu kažkokiai pasikėlusiai kalei įžeidinėti mano šeimos, nesvarbu tu vampyrė, vilkolakis ar ožka. Aišku? - kilstelėjo antakius ir įžūliai įsispoksojo Dži į akis.
Bri manymu šis pokalbis tikrai pasuko kita linkme, bet mergina buvo karingo būdo ir neketino kam nors nusileisti, o ypač kai yra vadinama maža apsiseilėjusia mergaičiuke. Per daug ilgai buvo užkietėjusi niurzga, kuriai rūpi tik ji pati ir galbūt dar keli aplinkiniai, tad dabar tikrai nesižemins.

- O panelytė parodė ragiukus- nusijuokė -Žinok jog nei vienas tavo ištartas žodis manes nenustebino kad tu šnypštūnė įtariau vos tave sutikus, matosi kad gyvenimas paveikė charakteri, o grynakraujė tu ar ne man kažkaip irgi vienodai. Aš negyvenau tavo gyvenimo o tu negyvenai mano. Beje manau kad savo gyvenamosios vietos 27 kartus tikrai nekeitei. Na o matai man teko. Ir nemanyk kad baisu jog žmonės bando apsisaugoti amuletais ar kažkuo nes taves bent jau nebandė persmeigti mediniu kuolu ir 3 kartus sudeginti ant laužo. Dabar tikrai neatėjau čia taves guosti jog viskas gerai susirasi daug draugu ir ilgai bei laimingai gyvensi. Taip nebus ir mes abi tai puikiai suprantam taigi nebandyk manes sugluminti tomis savo išverstomis akytėmis o geriau valgyk ledus kol neištirpo. Beje jeigu nenori namo grįžti šluba keičiam tema ir negalvok kad čia tik tuščias grasinimas. Ačiū.- baigė savo kalbą Dži ir dirbtinai nusišypsojo
- Na o dabar gal keliaujam kur nors kitur?

Nusijuokė iš pirmų Dži ištartų žodžių.
- Tai tu dar ir ekstrasensė? - tarė su pašaipa. - 'Iš karto žinojau, kad esi šnyptūnė', hahaha. O aš pirma tave sutikus pagalvojau, kad tu zebras, - dar garsiau nusikvatojo.
- Žinai, aš tau tikrai nesiskūsiu, bet mane labai nervina tie žmonės, kurie mano, kad jų gyvenimas yra totaliai suknistas, o kiti gyvena kaip pasakoj. Taip nėra, susitaikyk. Kad ir esi vampyrė, gyvenai tragiškai, tai nereiškia, kad kiti gyveno geriau už tave. Nematau reikalo savęs iškelti dėl tam tikrų nesėkmių, tad baik čia savo sielvartą. O beje, pati pradėjai šią temą, tad būtų smagu, kad dabar kaltę susiverstum pati ant savęs, - baigė litaniją ir kaip ši nemaloni vampyrė jai sakė, užkrimto savo ledų, mat apie juos buvo visai pamiršusi.
- hahaha, manai, kad išgąsdinai su savo tuo grasinimu? Jo, išsigandau. Padavėjau, atneškit man česnakų, reikia apsiginti, - dramatiškai šūktelėjo padavėjui, bet tas tik atsakė jai šypsena, mat buvo senas jos draugelis.
- Niekur aš nenoriu eiti, man čia patinka, tai jeigu nori eik viena, - pasakė ir dar suvalgė ledų, mat buvo jų dar nepabaigusi, o palikti puse porcijos tikrai nenorėjo.

Dži Briannos kalbėjimas jau atsibodo todėl ji tiesiog pavartė akis ir nusisuko toliau tęsti ginča būtu beprasmiška.
- Kaip matau tai tu niekada neužsičiaupi, bet šiaip nenoriu daugiau ginčytis nuo pykčio gali atsirasti raukšlių, o kadangi nenoriu atrodyti kaip susiraukšlėjes šūdas vos 16, tai geriau papasakok ką nors įdomaus ,o ne kokia tu nuskriausta ar kokia tu galinga. Aš suprantu tik tai jog ir man ir tau naudinga kad būtumėm draugės, žinoma tai bus sudėtinga bet gal ,o kadangi priešų ir taip turiu pakankamai tai man būtu smagiau rasti bendraminte nebent ištikrųjų esi maža mergytė tačiau taip neatrodo, nes man reikalingi tik stiprūs protingi negailestingi ir šaltakraujai draugai maždaug tokie kaip aš , o caca lialios gali likti su mamytėmis.-baigė dži. Pilvas ėmė urgzti. Pasiknisusi rankinėje ji surado maišelį kraujo.
-Nieko prieš?-paklausė ir parodė savo pietus-Nenoriu kad apsivemtum ar klykdama išbėgtum bet ne tau vienai reikia valgyti,-tarė Dži ir klaikiai išsišiepė. Tai jai visada puikiai sekdavosi.

Dži Brianną totaliai sunervino. Kodėl ji amžinai suverčia jai tą suknistą kaltę, kad ji vaidina save protinga ar galinga? Jos žodžiuose, žinoma, spindi galingumas, bet savais žodžiais ji to niekada nepasakė, mat tai būtų per daug žema. Todėl būtent dėl šito ji negalėjo į Dži žiūrėti kaip į draugę ar sąjungininkę, mat Bri neapkęsdavo žmonių, kurie save aukštindavo dėl tam tikrų genų. Puiku, ji buvo grynakraujė, šnypštūnė ir dar prie viso šito, Salazaro klastuolio palikuonė, bet savo valdingumą ji išreiškė mokėdama išsakyti savo nuomonę, nepaisyti nustatytų taisyklių ir tiesiog būdama savimi, bet tuo pačiu išsiskirdama iš visų aplinkinių. Tai ir buvo jos didžiausias nuopelnas - ne tuščiai didžiuotis savo genais, bet mokėti susitvarkyti ir parodyti save kaip stiprią asmenybę be niekieno pagalbos.
- Žinai, jeigu ruošiesi visą laiką save iškelti dėl to, kad esi vampyrė, ne dėl to, kad esi stpri asmenybė ir gali apginti savo nuomonę, o ne šiaip sau pasipuikuoti ir pagąsdinti žmones savo prigimtimi - aš su tavim bendrauti visiškai nenoriu. Norėčiau turėti draugų, tokių, kad jie būtų įdomūs, o ne vientik nupiepę šuniukai, besipuikuojantys savo veisle. tai žema, - metė šiuos žodžiu Bri, parodydama merginai, kad ji turėtų apsiraminti ir pradėti elgtis kaip žmogus, turintis kuo pasididžiuoti ir ne vien tik dėl savo prigimties.
- Valgyk tu ką nori, man tai koks skirtumas? - gūžtelėjo pečiais ir pavartė akis. - Ak, labai išsigandau tavo iššieptų dantų, - nusižiovavo. - Beje, puikiai išlaikyti. Kokią dantų pastą naudoji?

Dži tik nusijuokė ji pastebėjo kad Brianna tik dar labiau suirzo. Na ir kas jai kažkaip buvo nusispjaut , tačiau kai Bri ėmė kalbėti jog Dži tik puikuojasi tuo jog yra vampyrė jos nervai neišlaikė. Kaip galima tuo puikuotis, tai ką pasakė Bri buvo kraštutinumas, o ji dar kalba kad aš jos nesuprantu. Džiovita sėdėjo įsitempusi kaip styga atrodė kad neišlaikys, tačiau tvardėsi. Giliai įkvėpė ir stipriai suspaudė kumščius
- O dabar paklausyk, aš nekalta kad tu manes nesupranti ar negali pakęst. Gali vadinti mane šliundra kale psichopate atsilikusia ar kaip tik nori ir man bus tas pats bet kai tu pradedi šnekėti apie tai jog aš didžiuojuosi tik tuo kad esu vampyrė tai jau per daug.Aš turiu savo charakterį savo principus ir galiu elgtis kaip noriu, o jeigu tu mano žodžius interpretuoji savaip tai jau tavo problema nepatinka kabinėkis prie ko nors kito. Nes aš atėjau čia ne tavęs pralinksmint. Kai noriu galiu būt linksma ir gera bet nereikia prasidėt su mano blogąja puse. Dabar jau trečią karta pakartosiu, daryk ką nori ir atsikabink jei nepatinka tai ką sakau tau. Negalvok jog esi pasaulio šeimininkė kuriai visi turi paklusti. Aš tau ne šuniukas kuris vykdys kiekviena tavo paliepimą.-rėkte išrėkė paskutinius žodžius Dži. Jos galva atrodė tiesiog pulsuoja nuo pykčio. Greitai paprašiusi padavėjo stiklinės ji supylė į ją kraują ir vienu kartu viską išgėrė. Atrodė visas pasaulis prašviesėjo aplinkui tapo ryškiau sustiprėjo kvapai ir labai palengvėjo. Padavėjas stovėjo užhipnotizuotas ir pakraupęs, pamatęs kad Dži į jį žiūri greitai pasišalino. Kiek pasiknisusi rankinėje ji surado antra maišelį kraujo tačiau šįkart supylusi išgėrė tik kelis gurkšnius. Šiuo metu ji jautėsi tiesiog nuostabiai ir jai jau buvo tas pats subyko Brianna ar ne.
-Na tai ką pasakysi? Ar ir toliau stengsiesi įrodyti kad tu šimtą kartų už mane teisesnė ir geresnė, ar nori pradėt normaliai bendraut?-paklausė Dži nubraukdama nuo lūpų kampučio užsilikusį kraujo lašą.

Ši pana nesveikai nervino Bri, mat visur bandė išreikšti savo viršų, o tokia karinga asmenybė kaip Brianna to negalėjo pakęsti. Vis dėl to matydama, kad taip jos galėtų sedėti ir pyktis, keliauti ratu ir kartoti tuos pačius žodžius iki tol kol pasens, na bent jau Bri, nes ji nebuvo įsitikinusi kaip sensta vampyrai. Nors nenorėdama iškelti taikos vėliavos, prikandusi lūpą Bri kelias akimirkas galvojo kaip išvengti to keblaus ginčo ir jį galų gale baigti, nes jai jau nukrito ūpas ir šiaip ji norėjo ramaus pasisedėjimo, bet šis į tokį visai nepanašėjo.
- Žinai, aš tau į šitą neatsakysiu ir neargumentuosiu kodėl. Man šis ginčas įgryso iki gyvo kaulo, todėl štai: aš tau nenusileidžiu ir nenusileisiu, bet man jau tuoj įsiskaudės galvą nuo tavo argumentų, mat tu nevisai supranti ką noriu pasakyti aš, o aš - ką tu. Tai gal tiesiog nugesinkim šią temą iki to laiko, kol nesveikai neturėsim ką veikt ir ją vėl prisiminsim, - pasakė Bri ir užvalgė ledų, suvaidindama, kad neišgirdo paskutinės pašaipos, kuri jos manymu buvo visai nevykusi.

Suvokusi kad pagaliau nebereikės dėl nieko sukti galvos Dži net atsiduso. Jai palengvėjo kad šitas nesąmoningas pokalbis pagaliau baigėsi. Aišku sunku taip sėdėti kai gali padaryti ką nors linksmo ,tačiau dabar Dži atrodė lengviau. O po dar vienos kraujo stiklinės jai pasidarė taip smagu jog dabar jautėsi idealiai. Dži įtarė kad Bri nesupras kas jai užėjo, kai taip greitai pasikeitė jos nuotaika, bet pagalvojusi kad Bri nėra tokia durna kaip galima pagalvoti nekreipė į tai dėmesio.
-Tai ką gero papasakosi? Tik prašau nieko nuobodaus, man per daug linksma kad susigadinčiau nuotaika. Pavyzdžiui kur dabar tavo chebra juk vistiek turi nors kelias drauges kurios kaip ciūcikai lekioja iš paskos.-pasakė Dži ir keistai įsispoksojo į duris tarsi lauktų ko nors ateinančio.

Lengviau atsidūsėjo kalbai pakrypus į kitą pusę. Vis dėl to neliko patenkinta su ta pašaipa nuskambėjusia gale pokalbio, bet suprasdama, kad būtų beveiltišką į tai sureaguoti atsakė paprastai.
- Neturiu aš tokių. Turėjau vaikin... Na, taip, vaikiną. Bet dabar aš nežinau kur jis. Bet draugių aš neturiu. O tu? Gal turi kokią gaują, kuri jau dabar doroja puse Skersinio skresgatvio? - draugiškai pasidomėjo apie Dži kompaniją.

Bri balsas atitraukė Dži dėmesį. Ji net pati nesuprato kas jai užėjo. Kalba apie drauges nieko gero na pati ir pradėjo tą temą.
-Ai tekdavo dažnai keliaut iš vienos vietos į kitą todėl nebuvo ir jokių draugių, na o kadangi dabar pradėsiu normaliai gyvent, žmonių žudymo atsisakiau , bent jau laikinai tai planuoju susirast kokių keletą. Nors bus sudėtinga kaip man. Bet kad tu be draugiu tai rimtai keista galvojau bent viena kokia bus piktoji pakalikė ar kažkas tokio nu bet visko pasitaiko šiais laikais sunku rasti gerų draugų. Visi sugadinti kaip kokie lėlytės net savo charakterio žmonės nebeturi be nuomonės vaikšto ką pasakysi tą ir darys. Na o kadangi tu ne tokia kiek pastebėjau tai su tavim iškart smagiau darosi. Dėl vaikino tai nuskilo tik kodėl pametei, ar jis tave ant ledo paliko?-baigė Dži ir klausiamai kilstelėjo antakį.

Na, kad Dži neturėjo normalių žmogiškų draugų, buvo galima atspėti, bet ji manė, kad ji priklauso kokiai nors juodajai vampyrų šutvei, kur kartu rengia sąmokslus prieš kokį miestelį, jį užpuola ir bla bla. O paskui, jeigu kas nors sužino, kad jie vampyrai jų valdžia juos kankina. Pagavusi save mąstant apie tokius dalykus, Bri nejaukiai pasimuistė kėdėje, mat tai labiau priminė pasaką, nei realybę. Arba kažkokį žiobarišką serialą, kurį matė kadai kada kai svečiavosi pas tokią pažįstamą kuri turėjo išmaniąją dėžę rodančią vaizdus.
- Na taip, iš esmės todėl ir neturiu draugų. Man reikia stiprių žmonių, o ne, kaip jau sakiau, nupiepusių šuniukų, kurie siekiotų man iš paskos. Fe, - iškišo liežuvį ir susiraukė. - Vaikinas dingo. Jo, nebežinau kur jis, - labai trumpai ir nerišliai pasakė, nes nenorėjo liesti šitos temos, mat Jack'as buvo jos artimiausias draugas, su kuriuo jiems Hoge nuobuodžiaut netekdavo. Bet, deja, jis dingo, niekas jai nesakė kur jis, taigi mergina per daug ir nesiardė.
Pabaigusi valgyti savo ledus, mergina užmetė akį į laikrodį.
- Žinai, vakarop išvyksta Hogvartso ekspresas. Dar turim daug laiko. Bet būdama rūpestinga, pasiteirausiu ar viską susipirkai, - paklausė merginos ir padėjo kelias monetas ant staliuko, kad sumokėtų už ledus.

Ta tema apie draugus jei priminė sena įvykį kai ji turėjo gyventi miškuose, tada ji pirma kartą susipažino su kita vampyre Leila ji buvo gal trigubai vyresnė už Dži, o elgėsi su ja kaip su seserimi. Tačiau po pusės metų bendravimo ji nusprendė įstoti į kažkokią vampyrų gaują. Dži spyriojosi ir nenorėjo ,tačiau Leila vis įkalbinėjo jog bus smagu. Vidurnaktį jos susirado tą gupelę vampyrų,tačiau lengvai įstoti nepavyko jos turėjo įvykdyti išbandymą surasti ir nužudyti 12 žmonių per vieną naktį. Iš pradžių sekėsi gerai tačiau kuo toliau tuo buvo sunkiau o likus paskutiniam žmogui jau tekėjo saulė abi vampyrės buvo išsekintos o dar pasirodė kad paskutinis ūkininkėlis ginkluotas mediniais kuolais. Dži stengėsi iš paskutiniųjų, tačiau Leilai išgyventi nepavyko. Pikta ir įsiutusi Dži grįžo į vietą kur turėjo susitikti su ta gauja, visi ją džiugiai priėmė o apie Leila niekas net neužsiminė. Pabuvusi su jais keletą dienų Dži suprato kad nebegali, neturėjusi kur išlieti pykčio keršydama ji perkando gaujos vadui gerklę ir pabėgo. Daugiau niekada nestojo į jokias draugijas, visada laikėsi viena arba arčiau žmonių bet ne su kitais vampyrais. Dabar pažvelgusi Bri į akis ji suvokė kad galbūt šį kartą ji suras bent kažką panašaus į draugę, bet vos prisiminusi kur yra ir su kuo kalba nusipurtė ir susigūžė kėdėje o jos veide vėl atsirado ta pati pašaipi šypsenėlė kaip visada
-Atsiprašau per ilgai tylėjau- pavartė akis Dži, suvokusi kad čia dar vienas jos keistas bruožas tiesiog ignoruoti savo pašnekovą- O dėl daiktų tai viska susiperku nelaukdama paskutinės minutės taigi jo viskas ko man reikia nupirkta, o tu viską turi, kad paskui nereiktų bėgioti iš vienos parduotuvės į kitą? Jeigu taip tai galim vykti į Hogvartsą kartu, nebent tu susitarusi su kokiu nors keistuoliu. Bet kadangi dar nemažai laiko tai papasakok ką nors įdomaus apie save, juk reikia pažinti savo draugus ir priešus nors net nežinau kaip šiuo atveju pavadinti tave,-tarė Dži ir apsimetė įtemptai mąstanti.

Kol Dži svajojo ar kažką įtemtai mąstė, Bri stebėjo lubas ir atvirkščiai negu priešais ją sėdinti mergina, nieko nemąstė. Jokios mintys nekilo, ji buvo įsmeigusi žvilgsnį į lubas ir vienintelė mintis kuri jai šovė į galvą buvo 'šiam pastatui reikia remonto'.
Išgirdusi, akd jos pašnekovė jau baigė mąstyti ir kažką kalbą, lėtai papurtė galvą ir ėmė klausytis.
- Aš taip pat viską turiu. Ne, nesusitarusi, gi sakiau, kad neturiu draugų, - gūžtelėjo pečiais. - Įdomaus apie save? Nieko ko dar nežinai. Beje, žinant tavo ekstrasensinius sugebėjimus, tikriausiai jau išsiaiškinai, kur gyvenu, kas mano tėvai ir t.t., - nusišaipė ir nusijuokė. - Nežinau, tikriausiai jau perpratai kas per žmogus aš esu. Užsispyrusi, besilaikanti savo nuomonės, nenusileidžianti. O tu gal ką nors papasakosi apie save? Kiek žmonių nužudei? Kaip tapai vampyre? - kilstelėjo antakį, mat pastarieji klausimai ją labai domino.

-Na per savo trumpa gyvenimą nužudžiau 45 žmones ir tris vampyrus, 16 esu dar tik 104 metus. Vampyre pavirtau kai viena naktį sugalvojau pasivaikščioti miške be tėvų leidimo, na jeigu iš tikrųjų tai ėjau susitikt su draugu kuris kaip pasirodė buvo vampyras, na tai kaip jau aišku buvo daug klyksmu ir panašiai jis man įkando ir vuolia aš jau vampyrė. Su juo prasitampiau 30 metų paskui atsibodo ir tiesiog jį nužudžiau nes jis nenorėjo manęs išleist. Beje česnakai manęs neveikia, čia tik juokingas pramanas, veidrodyje matausi, saulė nesudegina bet tiesioginiai spinduliai erzina ir silpnina. Šiaip nesenstu visai. Kraujo reikia išgert bent karta per diena, dabar geriu jį ne iš tiesioginio šaltinio bet apsirūpinu iš ligoninių, taip pat veikia toks daiktas kaip įtaiga galiu priverst tave daryt tai ko aš noriu, bet dabar jos nenaudoju. Apkeliavau beveik visa pasauli, tačiau galiausiai susibendravau su pora burtininkų o jie man pasiūlė baigti Hogvarsta ir pradėt normalų gyvenimą, na aš sutikau ir štai aš čia, tiek apie mane ką dar nori sužinot?- paklausė Dži ir atmestinai apžiūrėjo savo manikiūrą.

Bri klausėsi labai įdėmiai, mat tai buvo įdomu. Ji pažinojo vampyrų, bet tada dar buvo maža ir tėvai jai draudė to klausti, mat jeigu būtų paklaususi greičiausiai jie jai būtų suvarė iltis į jos kaklą. Vis dėl to, Bri buvo labai įdomu susipažinti su kiek kitokia asmenybe, mat pati buvo apdovanota šnypštūnės gebėjimais, bet tai buvo visai kas kitą nei būti vampyrų ar vilkolakiu. Žinoma, dėl tos šnypštūnės ji turėjo taip pat nemažai keblumų, mat žmonės mano, kad būdama tokia ji gali prikrėsti baisiausių kiaulyščių, užtraukti prakeiksmą ir panašiai, nes tokią savybę turėjo tamsiausiasis magijos valdovas Voldemortas, kadai kada gyvenęs ant šitos žemės paviršiaus. Nors ji nebuvo gera mergaitė, Bri nekėlė jokio pavojaus aplinkiniams su savo šnypštūnės galiomis, nes ji tegali kalbėtis su gyvatėmis ir jas valdyti, bet tai neteikė jokio smagumo, todėl ji nesiundydavo jų ant žmonių.
- Nežinau, lyg ir labai daug ką papasakojai. Galbūt dar kasnors įdomaus apie tave? - pasiteiravo, nors pati abejojo ar yra kas nors ko ji dar nežinotų.

-Na manau viskas ką bent jau tau galėčiau pasakyti, tiesa esu pavertusi vampyru vieną žmogų tačiau tai neydomi istorija, o ką tu gali papasakot apie savo sugebėjimus. Kada supratai jog gali bendrauti su gyvatėmis ir esi šnypštūnė? Ar tau yra tekę užsiundyti ant ko nors gyvatę.-paklausę Dži nes tai buvo įdomi tema. Tiesa ji nutylėjo kelis dalykus apie save nes tai buvo šiek tiek pavojinga jeigu Bri juos sužinotų be to ji neturėjo teisės jų atskleisti. Iš tiesų visai kas kita būti šnypštūne. Dži manė kad tai turėtu būti visai smagu šnekėtis su gyvatėmis nieko baisaus. Nors kitiems tai atrodė keista,o visas tas šnypštimas gąsdino. Dži niekad nesuprasdavo bailiukų kurie net negalėdavo pažvelgti jai į akis, o vos tik pamatę įtartiną asmenį sprukdavo kuo toliau.
-Beje per visa gyvenimą pažinojau tik vieną šnypštūną, be tavęs. Kartais jis nebuvo koks tavo giminaitis ar kas nors?- pagalvojo Dži prisiminusi seną pažįstamą