Klasė

Hwan sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pažvelgė į Liuciferį:
- Berniuk, man atrodo, kad tu baisiai vienišas, ar aš klystu? - pasiteiravo jis.

Tylėjo. Jis taip parodė kad vyras teisus.

" Visi mokiniai nekenčia mokytojų. Mokytojai, savo ruožtu, nekenčia mokinių. Čia kaip taisyklė. Kaip dėsnis. Boža moi... Visai girtas... Jei jau imu filosofuoti..."
- Nenoriu siūlytis į kompaniją, nes tikriausia menkas malonumas turėti tokį draugą kaip aš, kuris... Hmmm... Yra šiek tiek keistokas. Na gerai, labai keistas. Vėl kažką suvėliau. Ta prasme, norėjau pasiūlyti būti tavo draugu. - ištarė Hyuk ir ėmė čiaumoti antrą šokolado gabalėlį. Jis valgė lėtai ir tai vesdavo kai kuriuos žmones iš proto. Taip, valgydavo lėtai, o gerdavo greitai.

Išklausė jį. Tylėdamas galvojo. Keista, kad Hwan jo nepalaikė keistu, kai kurie šioje mokykloje jį aprėkdavo keistuoliu ir psichu, bet šiandien sutikti žmonės galbūt buvo tokie patys kaip Liuciferis, turbūt net normalesni... Nežymiai linktelėjo lyg sutikdamas, kad Woo gali būti jo draugu. Belaukdamas mokytojo atsakymo, pradėjo žiūrėti kaip jis valgo.

Įėjusi pastebėjo Hwan. Atsisėdo ant šalia stovinčio stalo:
-Klausyk gal turi ko nors išgert, man labai labai reikia,-paprašė Dži. Liuciferio net nepamatė, nes jis nelabai ją domino.

Liuciferis sukando dantis, išgirdęs Džiovitą. Ar būtinai reikia jai čia atsirasti kai taip maloniai bendravo su žmogumi? Žinoma... Gi ta vampyrė mėgsta gadinti nuotaika jam.
- Nežinojau kad vampyrai yra tokie alkoholikai, - išrėžė, atsisukęs į merginą.

Hwan nusišypsojo savo koledžo mokinei:
- Aš tau dėkingas, kad padėjai man atsistoti. Ir nueiti iki Hogvartso. Kur vėl galiu prisišnioti. - susijuokė jis ir ir dingo už išsitraukė dvi knygas. Sumurmėjo kažkokį burtažodį ir jos pavirto butelis geriausio brendžio. - Laikau užburtus, taip daug geriau. Ir mokiniai ne taip lengvai randa. - Ištarė jis paduodamas Džiovitai du butelius. Tada pažiūrėjo Šreko katino akimis į ją ir sumurmėjo. - Stenkis niekam neįkliūti ir žinok, kad aš visada palaikysiu savo koledžo mokinius krečiančius nesąmones. - "Kas be ko ir klastuolius...", pagalvoji jis, bet neištarė.

Ir gerai kad Liuciferis tapo nematomu. Visada buvo toks. Nejaugi tikėjosi kažko? Cha. Išvis klastuolis čia laukė pamokos, bet rodos ši klasė yra alkoholio saugyklą. Ir labiau šis mokytojas mokintu kaip pasigaminti degtine, o ne nuodus. Kažką neaiškaus sumurmėjo ir apsižvalgė. Palauks kol Džiovita išeis o tada seks ją. Žinoma kad ta vampyrė nuvestu jį pas Brianna... Atsiduso. Ir vis gi nieko daugiau jis ir nebūtu veikęs tik vaikščiojęs po kolidorius.

- Liuciferi, - pažvelgė jis į berniuką. Šiltai. - Paimk tuos ryšulius ir eime su manimi į biblioteką. - Hwan padavė jam du storus ryšulius. - Džiovita, skanaus geriant. Tikiuosi nenusivilsi mano skoniu. - Woo Hyuk nusišypsojo ir atsisuko į Liuciferį.

Nesitikėjo, kad kas nors jį dar atsimins. Šiaip taip paėmė ryšulius ir pažvelgė į Hwan. Bet netrukus nuleido akis ir lėtai išėjo iš klasės. Nuėjo link bibliotekos.

Hwan nusekė jam iš paskos:
- Dar kartą skanaus. Būk gera pasistenk, kad niekas nepagautų. Nenoriu, kad tu įkliūtum. - Hyuk išskubėjo pro duris link bibliotekos.

Patenkinta pasiėmė butelius. Smagu dabar bus ką veikt pagalvojo ir išėjo.

Atėjo kartu su Akira į klasę. Žinoma kad Liuciferis nenuvedė jos į varno nago kambarį. Gi jis slaptažodžio nežino ir šiaip kas nors iš varniukų gali užtikti juos. o va čia... Nebent Hwan. Bet vaikinukui tai nelabai rūpėjo. Nors tiesa. Ką gi pagalvotu mokytojas jeigu pamatytu... Uh. Apkabino merginą. Lėtai pradėjo bučiuoti jos kaklą. Nieko nesakė. Tylėjo.

Akira nusijuokė. Nežinia kodėl - ar dėl to, kad Liuciferis ją bučiavo ar dėl to, kad buvo girta.
- Aš tave galiu vadinti Yellow Spider? - pasiteiravo Akira ir taip pat ėmė jį bučiuoti. Yellow Spider buvo kuo aiškiausia užuomina į Pink Spider pravardę.

- Vadink kaip nori, man nerūpi, - burbtelėjo ir įsisiurbė į jos lūpas. Palietė su delnais jos užpakaliuką ir su pirštais pradėjo mauti jos apatinius.

Akira nuraudo, kiek susierzino. Ėmė apseginėti jo marškinius.

Nutraukė jos apatinius. Perbraukė su pirštu per jos koją. Tylėdamas toliau bučiavo.

Suvirpėjo. Jos galva buvo tusčia it rėtis, jai buvo visiškai vienodai kas nutiks. Atsakė bučiniais jam taip pat.

Nusprendė paskubėti, nes berods mergaitė pamiršo kad vaikinukas vis dar su kelnėmis. Nusimovė jas kartu su apatiniais ir įgrūdo savo daikčiuką į jos vidų.

Suklykė iš malonumo, apsiglėbė Liuciferio kaklą, lyžtelėjo jam kaklą. Akirai suskaudo, vis dėl to jai tai buvo pirmas kartas, bet ji stengėsi to neparodyti.

O va Liuciferiui su mergina tai jau buvo antras kartas. Cha. Turbūt sugebėtu tapti mergišiumi. Bet... Jis norėjo Briannos ir Hwan. O dabar jis tiktai patenkino savo geismą. Tik tai. Švelniai įkando Akirai į ausį.

Sumurkė iš malonumo. Akira tikrai jautėsi kaip devintam danguj.
- Myli mane? - paklausė per dejonės Akira.

- Taip, - vyptelėjo, o ką gi daugiau sakys? Gi nėra toks idiotas kad pasakytu ,,ne''.

Akirai akimirka suspaudė kažkas galvą it replėm. Nelabai ji suprato kas atsitiko, po kelių minučių tai praėjo. Žvelgė kažkur Liuciferiui pro nugarą ir akimirką jai pasirodė, kad matė vaiduoklį. Išsprogino akis ir susilaukė, kad neimtų cypti.

Pastebėjo kad su mergina kažkas blogai. Akies krašteliu žvilktelėjo ten kur žiūrėjo Akira. Nieko nepamatė. Turbūt jai jau vaidentis pradėjo. Ištraukė. Pradėjo lėtai bučiuoti jos kaklą. ,,Tu neįdomi'' - ištarė mintyse. Palietė su delnu merginos krūtį.