Knygų lentynos

Nuėjo. Nebeturėjo ką čia veikti.

Atėjo ir susirado knygą parašytą kažkokios senos vampyrės, kurią ji buvo kažkada sutikusi.

((jeez...čia visiems pavasaris..))
Atėjusi nusliūkino į vienos lentynos galą ir po truputi ėmė rinkti knygas ateinančių pamokų medžiagai sudaryti.

Atėjo prie knygų lentynų. Pradėjo ieškoti knygos apie stiprius nuodus. bet jos nebuvo. Nes toji buvo uždraustam skyriui. Atsiduso.

Apsikrovusi knygomis netyčia viena numetė, bet rankos buvo užimtos ir pakelti ją buvo sunku. Laimei šalia buvo vienas iš mokinių.
-Erm...-pasisuko šonu kad gerai jį matytų,- gal galetumei pakelti štai tą knygą?
Mostelėjo su koja.

- Žinoma, - sumurmėjo ir pasilenkęs pakėlė nukritusia knygą. - jūs turbūt esate mokytoja, taip?

-Dėkoju,- šyptelėjo- am taip, aš dėstau magijos istoriją. Greit susimatysim pamokose.

- o... O jau maniau kad tokią įdomią pamoką dėsto Erikas, - sumurmėjo. - Ar jūs čia senai dirbate? - paklausė.

Vos ne vos padeda šūsni knygų ant žemės, delnu į jas pasiremia. Atsiduso.
-Aš čia dirbu jau pora metų, bet buvau pasiėmusi trumpas atostogas. o kas tas Erikas? Aš jį pirmą kartą girdžiu...

- Pedofilas... Naujasis mokytojas... Moko runas... - sumurmėjo. - Nejaugi negirdėjot?

Kiek pamąsto.
-Aš tik šiandien grįžau ir dar nebuvau sutikus direktorės, tad ji manęs neapšvietė...-nutyla ir atsiduso vėl,- toks jo bruožas? Na, Sonata tikrai moka susirast gerus darbuotojus...kartais jo pavardė ne Clayton?

- Iš kur man žinoti? - kilstelėjo antakį. - Gi jo visus biografijos neskaičiau, toks jausmas kad ji man rūpėtu... - sumurmėjo. - Kad jis sudegtu...

-Kai aš mokiausi Hogvartse buvo toks Erikas. Pramintas Kazanova. Visa laimė, kad man neteko ant jo užkibti.
Kiek šyptelėjo.
-O ir regis mokiniai turi prasta nuomonę apie jį.

- tai žinoma kad prasta, net neįsivaizduoju kodėl tas kvėša gavo čia darbą, mokyti nemoka visiškai, - išrėžė. Būtu didesnis rašytu pareiškima. na jeigu turėtu tėvus... Jie parašytu pareiškimą. Bet deja... Liuciferis turi tik močiute.

-Žinant direktorės būdą, regis aš numanau kaip jis gavo darbą. Arba pastaruoju metu Ministerija reguliuoja Hogvartso reikalus, nebent nenustebčiau jei tas Erikas turi potraukiams ir vyrams. Kas ten žino ką jis padarė ministrui...-nusipurtė ir tada susivokė,- gerai, aš persistengiau. Tu juk mokinys, o aš su tavimi šneku kaip su kokiu suaugusiu. Atsiprašau už tai.

Vyptelėjo. Retai kas nors su juo taip kalbėdavo. tikrai retai.
- Išties... Reikėtu pasisaugoti ir man jo... - nusijuokė. - Bet jūs... Nieko gi nedarysite dėl Eriko, kaip ir direktorė? Tiesa? - jo veidas surimtėjo. nes puikiai žinojo kad tos dvi nieko nedarys. Vis gi tos buvo moterys. Tikrai nepraleis progos pagulėti lovoje kartu su Eriku. Tokia mintis jį erzino. Ir kodėl nėjo į kitą burtų mokyklą? Atėjo į kažkokią kvėšų mokyklą. O gi galėjo rinktis Durmštrangą.

Prunkštelėjo.
-Ir leisti čia kurtis pedofilų klanui? Na neeee, aš šito taip neleisiu. Jei reikės, ir antra Hogvartso mūšį surengsiu kad tik neliktų tokių padugnių.
Ko jau ko, bet Alexa tokių žmonių nemėgo. Ji nekentė vien tos minties, kad čia yra žmogus, įsivaizduojantis save kaip visagalį.

- Tikiuosi kad jį užmušite, - ištarė. - o kada bus artimiausia jūsų pamoka?

Nusijuokė.
-Leisiu tau tai padaryt. Mano pamoka? Greičiausiai pirmadienį.

- Pirmadieni? Oh, kaip gaila, - nutęsė. - Turbūt pamokos man labiausiai čia patinka kaip ir biblioteka...

Susinėre abi rankas.
-Tada aš spėju kad esi uždaras žmogus. Ne kiekvienas prisipažįsta kad mėgsta pamokas ir biblioteką. Prisibijo būti užbadyti pirštais.
Alexa buvo nuoširdžiai nustebinta tokiu mokinio pasisakimu.

- Man nerūpi tai, - ištarė. - Ypač kai čia tiek mažai žmonių... - atsiduso.

-Taaaaip...-nutęsė,- po tų įvykių Hogvartsas neteko daug žmonių. Ir tik laiko klausimas ar mes juos atgausim. Vis delto, aš pirmą kartą tave matau. Kuo tu vardu?

- Liuciferis, - pasakė ir vėl pažvelgė į knygas.

Šyptelėjo vėl atsiremdama į savo šūsnį knygų.
-Ką gi Liuciferi, malonu susipažinti. Aš profesorė Alexa Moseley. kaip mane vadinsi, tavo pasirinkimas.