Klastūnyno stalas

-Na gerai aš einu jį susirasiu ir trumpai pakalbėsiu. Nesijaudink gerąją dalį paliksiu tau, galėsim sugalvot ką vėliau, dabar tik pamokinsiu jį gerbti vyresniu už save,- tarė Dži atsisveikino ir dingo.

Sedi sau ramiai, gurksnoja arbata.

Priėjo prie Biannos.
-Na galiu pasakyt kad turi gerbėją, tu patinki Liuckei ir nieko čia nepadarysi, tačiau gražiai su juo pašnekėjau ir jis pasistengs elgtis gražiau, jei ne jis žino kas jo laukia. Tai va, o dabar gal galėčiau gauti kraujo, nes mirštu badu ir nenoriu paskerst kokio nekalto mokinuko.-pasakė Dži ir atsisėdo šalia Briannos

- As patinku Liuckei? hahaha, jis manes nekencia, nes mano, kad pavogiau jo kaukole, - pasake. - Tikriausiai jis taip pasake siaip sau. del kazkokio, jam vienam zinomo, reikalo.
- Beje, del kraujo. Nezinau kaip cia jo gauti. Jeigu Sonatai zino, kad esi vampyre, tai tikriausiai jis buvo pridetas prie meniu, - pasake ir guztelejo.

- Aš rimtai tu jam patinki, beje atsiprašau kad dėl kaukolės visa kaltė atiteko tau, nepagalvojau jog jis bus toks kvailas. Prisipažinau jam jog tai mano darbas bet kaip jau sakiau tu jam patinki, tai jam nelabai svarbu. Na o kraujo iš bėdos dar turiu pas save.- tarė Dži tada paėmė nuo stalo obuolį ir ėmė jį mėtyti net nesiruošdama jo valgyti.

Nuleido jos zodziu negirdomis, nes visvien netikejo, kad treciakursiui gali patikti sestakurse.
- Tai cia nuknisai jo ta mylima kaukole? - nustebo.
- Gal kraujas ant tavo koledzo stalo? Juk tu is Svilpynes, - bande sugalvot ka nors.

- Na jo, tiesiog norėjau pajuokauti, vistiek tos jo kaukolės baisiai keistos ir nesuprantu ko jis čia taip dėl jų panikuoja. Tik negerai išėjo, kad tave apkaltino,- tarė Dži
- Gerai sakai, eisiu patikrinti prie savo stalo, tuoj grįšiu,- pasakė ir nuėjo

- atrodo lyg jsi butu pamises del ju... Ak, taip ir yra, - pasake ir sukikeno. - Tai jo. jis toks... ikyrus, kad o siaube, - pasake ir atsidususi pavarte akis.
- Ok, - tarstelejo ir lauke.

Patenkinta grįžo pas Bri gurkšnodama kraują.

- Sakiau, kad rasi, - pasake.

- Ačiū dievui, man iškart palengvėjo,- tarė Dži ir pastatė tuščią taurę ant stalo.
- Na, o tu jau pavalgei? Jeigu taip, tai gal einam kur nors, nes čia man nepatinka.

- Jo, pavalgiau. ir gan seniai, - pasake. - Zinai, einam i prefektu kambari. kolkas ten nieko nera, tai ten ramu, - pasiule ir lauke atsakymo.

- Jo gerai, - tarė ir nužingsniavo link išėjimo.

Nuseke paskui.

Atejo cia, atsisedo i savo iprasta vieta. Pasidaire po sale, galvodama, kad prisides prie kieno nors, bet nebuvo jokiu pazistamu. Tuo paciu uzmate prie stalo sedinti nauja mokytoja, o dar ir visai seksuli, bet tik isidejo i lekste salotu ir eme vakarieniauti.

Suvalge viska, pakilusi nuejo ieskotis idomios veiklos.

Atėjusi atsisėdo ant suolo ir nunarino galvą paremdama ją ranką. Merginai vis dar skaudėjo galvą, o ir jautėsi ji nekaip, todėl tik įsipylė kavos į puoduką ir ėmė lėtai gurkšnoti gėrimą.

Atėjo. Atsisėdo prie Briannos.
- Ko rytojui norėtum į lovą pusryčiams? - paklausė. - būčiau labai laimingas jeigu tave rasčiau merginų miegamajam...

ne, ji tikrai nenakvos merginų miegamajam. Dabar kai prefektų kambarį turi čiužinį, ten ji ir gyvens. Reikės jai susirinkti visus daiktus iš miegamojo ir persikraustytį į prefektų kambarį.
- Ko norėčiau pusryčiams? Kad tavęs nė kvapo nebūtų mano miegamajam, aišku? Štai ko aš tikrai norėčiau, - pasakė nekreipdama dėmesio. Pamatė, kad Dži įėjo į salę. Tai jau tikrai neklyks ir nešauks, kad ji ateitų. Norės - pati prieis. Gal panorės išgelbėt ją nuo persekiotojo Liuckės.

- Prašau, Brianna, maldauju, man tavęs reikia, mieloji, - pradėjo maldauti paėmęs ją už rankos. Pakštelėjo į ranką. - Prašau, Brianna, nepalik klastūnyno kambario... - ištarė. - Aš daugiau prie tavęs nelysiu tik neišeik, prašau, - toliau maldavo.

Woo Hyuk tiesiog degė noru kam nors pagadinti dieną. Tad pamatęs klastuolius priėjo prie jų stalo ir tarė:
-Sveiki vaikpalaikiai,tai ką darot?

Stengėsi išlikti rimta, bet jai buvo baisia juokinga todėl pradėjo kikenti.
- Pirma, daugiau gyvenime nevadink manęs 'mieląja', nes aš tau tokia nesu ir nebūsiu. Antra, paleisk mano ranką, ačiū. ir trečia, ne negrįšiu, nes kai tik sumanau grįžti tu virsti kažkokiu nesveiku pedobear'u ir imi lįsti prie manęs. Viskas aišku? - pasiteiravo vis dar kikendama. Ar tik jai taip pasirodė ar Liuckė kaip nesavas?
Pamačiusi kažkokį mokytoją numetė jam ignorą ir toliau sedėdama jau kiek geresnės nuotaikos toliau gurkšnojo kavą. Pabaigusi puodelį įsipylė dar ir toliau sau gėrė.

- Kuo tu vardu, kačiuk? - Hyuk palietė jos plaukus erzindamas.

Nusimetė ranką.
- Atstok, senas pirdžiau, - nusimetė jo ranką ir vėl surūgusi kaip koks kefyras gurkšnojo kavą.

" Gal nereikėjo man šiandien prisigerti? Oh well, buvau prastos nuotaikos"
- Tai kuo būsi vardu? Kažkaip niekada tavęs čia nepastebėjau...