Pirma kupė

Ir kažkodėl ji buvo laisva. Vis gi turbūt dauguma mėgo sėdėti ne priekyje.... Liuciferis tai pat tai mėgo, bet šiandien ištvers ir sėdėdamas pirmam kupe. Numetė savo lagaminą ant sėdynės. Narvą padėjo šalia lagamino. Atsisėdo kitoje pusėje. Ir tiesiog maldavo, kad niekas nesisėstu šalia jo. Vis gi su juo jau sėdi lagaminas ir pelėda. Žmonių jam tikrai nereikia.

Kai traukinys pajudėjo, Liuciferis to net nepajuto. Nes jau beveik miegojo. Bet visiškai užmigti negalėjo, nes sėdėjo prie lango... Tad atsimerkė ir nusižiovavo. Pažvelgė į savo pelėdą. Ji buvo vienintelė su kuria galėjo kalbėti, dabar... O ir Žudikės kaukolė buvo lagamine. Gyliai, gyliai po drabužiais ir kitais daiktais. Būtu ją išėmęs, bet... Nenorėjo apsiversti. Tad galiausiai nusprendė kalbėti su liepsnojančia pelėdą.
- Sveika, pelėda, - pasisveikino su miegančia pelėda. - Žinai... Tavo vardas bus... - susimastė. - Gašlybė, - galiausiai ištarė. Nieko daugiau nesugalvojo. Žinoma norėjo grėsmingo vardo, bet galvoje minčių visiškai nebuvo. - Ar tau patinka toks vardas? - paklausė jis Gašlybės. Pelėdą atsimerkė. Pažvelgė į šeimininką. - Ah, su tavimi neįmanoma kalbėti, ar ne? - atsiduso ir nusisuko į langą. O kad dabar turėtu savo kaukoles po ranka. Su jomis galima kalbėtis... Ir gali kalbėti visa dieną...

Po ilgos kelionės, traukinys sustojo. Liuciferis susirinkęs savo daiktus išėjo.

Drakas patenkintas tuščia kupe šleptelėjo ant sėdynės ir netrukus užmigo. Kai traukinys sustojo, jis jau buvo atsibudęs ir nieko nelaukęs išlipo.

Vaikinas surado laisvą kupė.Jis atsisėdo ir ėmė snūduriouti.


Sustojus traukiniui prie Hogvartso David'as krūptelėjo ir nulėkė nuo sėdynės.Jis išsitėškė ant žemės.Atsistojęs išėjo iš kupė ir nuėjo link išėjimo.